BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

42 skyrius

Iš tamsos lengvai išžingsniavo Maiklas.

- Per kelias minutes susitvarkiau, ir nulipau čia. O kur jūs taip ilgai krapštėtės? - šiokia tokia šviesa apšvietė jo šypsantį ir šiek tiek pašaipų veidų.

- Eik tu po velnių, žinai Maiklai, - sušaukiau. Greitai apsisukau ir patraukiau laukan iš laiptinės.

Keista, nes nieks nesivijo, matyt galvoja, kad bus taip, kad aš sustosiu čia ir viskas. Bet, gaila jiems, nes aš išeinu. Grįšiu į savo namus, susirinksiu daiktus ir išvyksiu. Nežinau kur, nežinau kaip, bet išvažiuosiu nuo visų šitų nesąmonių. Užkniso jau.

Jau nuėjau maždaug.. kelis kilometrus, bet nieks nesivija. Nu ir gerai, jiems bus lengviau be manęs. Nereikės žiūrėti ar nepaslydau ant kokio šūdo, ar bėgu iš paskos, ir ar nekriokiu. O kodėl aš taip susireikšminu? Taigi čia tik Maiklo darbas. O darbą galima bet kada mesti. Čia viskas paprasta.

Jau netoli savo namų. Truputį turėjau pinigų, tai pavažiavau autobusu pro kelis kvartalus. Atrodo, kad tuoj turėtų pradėti švisti.

*****

Namų durys neužrakintos. Lėtai jas pravėriau, gerai, kad mūsų pateptos su kažkuo, kad negirgždėtų. Bet pala… O jeigu tas vyras dar yra mano namuose? Ką aš darysiu? O, velnias. Visai nepagalvojau. Per daug kvaila, kad galvočiau apie kelis dalykus iš karto. Pasiduodu savo jausmams ir darau tai, ko nereikėtų. Bet vis dėl to, aš jau viduje ir stoviu toje vietoje, kur turėjo būti tas vyras. Na, mes jį ten surišome.

Nubėgau į virtuvę, savo kambarį, tėvo… bet nieko niekur nėra. Fūū.. Kaip gera.

Grįžau į savo kambarį ir griebiau didesnę tašę nei prieš tai. gerai, kad turiu tų rūbų daug. Kitaip, reiktų pinigus leisti dar ir ant jų. Susimečiau būtiniausius. įsidėjau į piniginę savo kortelę su universitetui skirtais pinigais. Jeigu mirsiu, man vistiek jų nereikės.

- Deli? - sušuko kažkas apačioje.

Nors šviesos nejungiau viską mačiau puikiai. Sunkoką tašę permečiau sau per petį ir tyliai pradariau duris.

- Deli? Ar tu čia? - atpažinau Dali balsą. Dali? Ką ji čia veikia? - Aš žinau, kad tu čia.. Aš pati bučiau ėjusi į savo namus. Be to, žinau, kad tu tikrai jaudinaisi dėl Maiklo ir supykai ant jo, kad jis taip lengvai šneka tau įtemptoje situacijoje. Klausyk, jis nenorėjo. Jis galvojo, kad tai tave šiek tiek nuramins, jei žinosi, kad jam nieko blogo nenutiko. Ei, Deli, išeik. Einam su manimi į mašiną ir važiuosim į kitą miestą visiškai.

Tylėjau prigludusi prie tėvo durų. Ji dar buvo apačioje, tačiau atrodė, kad ji šneka tiesiai man į veidą. Paspaudžiau durų rankeną. Ir jos atsivėrė, čia buvo žymiai šviesiau, kadangi per visą sieną yra langas su durimis į balkoną, o lauke jau gana šviesu. Žinau, kad iš tėčio balkono labai lengva pasprukti, ten yra vijoklinės kopėčios, ant kurų turėtų augti mūsų gėlės, tačiau taip nėra, nes aš jų nepasodinau.

Prieš išeidama į balkoną vėl suklusau.

- Dominykai, čia jos nėra. Tikriausiai ji pabėgo ir pasiklydo, - jo jo, pasiklydau savo namuose. Aš ne tokia kvaila gi.

- Einu aš į viršų, gal ji užmigo? - Pradėjo trepsėti per laiptus.

Gretai pradariau plastikines balkono duris ir išbėgusi į balkoną persisvėriau per jo tvorą. Gerai, nieko nėra. Apžergiau tvorą ir pastačiau koją ant briaunos, kitą perkėliau taip pat lengvai. Įsikibusi į kraštą nusliuogiau iki vijoklinių kopėčių. Tikiuosi, kad jos mane atlaikys.  Padėjau kairę koją ant jų, vėliau ir kitą ir nenulūžo. Oo, kaip gerai. Taigi greitai nusliuogiau apačion. Pasislėpusi už šermukšnių krūmo, pažiūrėjau namo vidun. Ten vaikščiojo Dali, laikydama stiklinę savo rankoje, kitoje laikė telefoną. Kaži kam skambina? Išgridau virš savęs, balkone, žingsnius, kurie liovėsi, kai užsidarė balkono durys.

- Ne, jos tikrai čia nėra. Skambink Maiklui, - daugiau nebegirdėjau, nes iš visų jėgų pasileidau bėgti prie kiemo vartelių,  į kaimynų kiemą.

Pribėgau kelią, kuriame dar važiavo tik kelios mašinos. Nuėjau į netoli esančią autobusų stotelę.

Pagaliau noriu padaryti ir pati. Kai niekas nepadeda, nepasiūlo, neliepia. Tik aš ir aš. ir jei ką, mirsiu tik aš.

Sorrrrrrrry, kad tiek ilgai nerašiau, net mėnesį su viršum. Žinau, kad reikėjo susiimti ir parašyt nors po truputį, bet.. neina. Be to, beveik dvi savaites buvau Vokietijoje.  Tad ten neturėjau kada rašyti. Dabar turiu truputį sugalvojusi ką rašysiu tad gal nenutrūks taip ilgam ši istorija.. :))

Be to, Su naujaisiais 2011 metais visus.

Bučkis,
Eglė

Patiko (26)

Rodyk draugams

Komentarai (8)

visapusiska2011-01-09 18:51

Pagaliau…istorija man isties patinka, bet kai irasai keliami taip retai net pradedu galvoti gal ji neberasoma…
tikiuosi kad kitas irasas bus greiciau nei po menesio :))

eglal32011-01-09 19:32

as bent taip nusiteikusi :Dp

smilesmile482011-01-09 20:51

patiko, tikiuosi kito skiriuko sulauksim greiciau;]

sapnuprincese2011-01-09 21:38

butu gerai, kad ikeltui gereiciau, jei tu tam istkruju esi nusiteikusi. ;DDD

Aiste2011-01-09 22:39

Pagaliau sulaukiauu, pagaliauuuu, būk gera parašyk kuo greičiau kitą : ))

Gretabuch2011-01-18 11:35

Greičiau kitą dalį :}

ugnule2011-01-18 18:04

pirmoj eilutej po zvaigzduciu parasei ”durys neatrakintos. Lėtai jas pravėriau”

eglal32011-01-18 20:59

Ugnule_ tikriausiai kažką kitą galvojau, bet ačiu , kad pastebėjai, reiks pataisyt ;)
Stengsiuos šiandien greit dar parašyt :))

Rašyti komentarą

Tavo komentaras